" Žvilgsnis pro raktų skylutę į tikrąjį 21 amžiaus moters gyvenimą"
" Žvilgsnis pro raktų skylutę į tikrąjį 21 amžiaus moters gyvenimą"
Moterys čia nori gyventi, o ne tik egzistuoti, todėl daugelis gyvena panašų gyvenimą kaip ir europietės. Noriu pasakyti, kad religija ir kultūra nebūtinai turi sutapti. Kitaip tariant, tuo, kas reikalaujama iš tikinčiojo šventraščiuose ir religinėje teisėje, nebūtinai vadovaujamasi kasdieniame gyvenime. Skirtingose šalyse, skirtingos ir kultūros, todėl negalima sakyti, kad visi musulmonai yra vienodi. Man patinka vingrauti šia tema, nes matau visai kitokį gyvenimą.
Dažnai lankausi turguje, taip pat kaip ir daugelis moterų. Vienos moterys ateina su vyrais, kitos vienos ar su vaikais. Čia galiu paneigti vieną iš mitų, kad moterys vienos negali išeiti iš namų. Dar išlikusi ši tradicija ir žmonėms labai patinka lankytis turguje ir apsipirkti čia, o ne prekybos centruose. Yra vyrų kavinės, kuriose vyrai susėdę geria arbatą ir dindą muša, tiesiog mėgsta babaliuoti ir baliuoti. Ne vienas patriotas čia lankosi, jie kalbasi apie politiką, karus, šalį, kad ir kaip sunku kažkam būtų čia gyventi, jie niekada nepaliks šios šalies. Dirba čia ne vienas, kad jau ir trumparegis, bet geras meistras, vyrai dirba iki pat senatvės ir verslus perleidžia savo vaikams. Yra labai jaukių parduotuvėlių, kurioms daugiau nei 100 metų. Tai jaukios parduotuvėlės, kuriose galima nusipirkti šviežio medaus, prieskonių, tokių kaip cinamonas, badijonas ir daug daug kitokių. Vaisiai, daržovės šviežios, nors kartais pasitaiko koks pusžalis bananas ar pomidoras, bet švieži ir skanūs. Moterys taip pat užsuka į kavines susitikti su draugėmis, išgerti arbatos, kavos, papietauti. Dažni moterų pokalbiai būna apie maistą, bet jos išlaikę kultūrines tradicijas ir mėgsta šios šalies patiekalus, kas yra cepelinas ar koldūnas tikrai nėra net girdėjusios.
Šiuolaikinė moteris nori dirbti, realizuoti save, būti nepriklausoma, rengtis kaip joms patinka ir tinka, nori ir gali turėti verslus, būti prezidentėmis, turėti lygias teises kaip ir vyrai. Tokiomis nori būti ir daugelis musulmonių moterų. Aš noriu parašyti ir papasakoti kokį musulmonių moterų gyvenimą 21 amžiuje aš matau gyvendama Irako Kurdistane.
Jei kas nors prieš kelerius metus būtų man pasakę, kad gyvensiu Irako Kurdistane, būčiau tik nusijuokusi. Šioje šalyje noriu susipažinti su šios šalies kultūra, kultūrinėmis tradicijomis, labai įdomus man yra šių moterų gyvenimas, todėl noriu ir jums parodyti ką matau pro raktų skylutę. Kadangi mažai kas lankosi šioje šalyje aš savo pastebėjimais noriu paneigti mitus, kad moterys yra užguitos aukos, moterys uždarytos namuose ir tik augina vaikus. Labai daug diskusijų būna apie jų aprangą, kalbama jog moterys negali mokytis, dirbti, vairuoti automobilių, negali vienos eiti į miestą, susitikti su draugėmis, negali eiti į kavines ir turgų.
Moterys čia nori gyventi, o ne tik egzistuoti, todėl daugelis gyvena panašų gyvenimą kaip ir europietės. Noriu pasakyti, kad religija ir kultūra nebūtinai turi sutapti. Kitaip tariant, tuo, kas reikalaujama iš tikinčiojo šventraščiuose ir religinėje teisėje, nebūtinai vadovaujamasi kasdieniame gyvenime. Skirtingose šalyse, skirtingos ir kultūros, todėl negalima sakyti, kad visi musulmonai yra vienodi. Man patinka vingrauti šia tema, nes matau visai kitokį gyvenimą.
Dažnai lankausi turguje, taip pat kaip ir daugelis moterų. Vienos moterys ateina su vyrais, kitos vienos ar su vaikais. Čia galiu paneigti vieną iš mitų, kad moterys vienos negali išeiti iš namų. Dar išlikusi ši tradicija ir žmonėms labai patinka lankytis turguje ir apsipirkti čia, o ne prekybos centruose. Yra vyrų kavinės, kuriose vyrai susėdę geria arbatą ir dindą muša, tiesiog mėgsta babaliuoti ir baliuoti. Ne vienas patriotas čia lankosi, jie kalbasi apie politiką, karus, šalį, kad ir kaip sunku kažkam būtų čia gyventi, jie niekada nepaliks šios šalies. Dirba čia ne vienas, kad jau ir trumparegis, bet geras meistras, vyrai dirba iki pat senatvės ir verslus perleidžia savo vaikams. Yra labai jaukių parduotuvėlių, kurioms daugiau nei 100 metų. Tai jaukios parduotuvėlės, kuriose galima nusipirkti šviežio medaus, prieskonių, tokių kaip cinamonas, badijonas ir daug daug kitokių. Vaisiai, daržovės šviežios, nors kartais pasitaiko koks pusžalis bananas ar pomidoras, bet švieži ir skanūs. Moterys taip pat užsuka į kavines susitikti su draugėmis, išgerti arbatos, kavos, papietauti. Dažni moterų pokalbiai būna apie maistą, bet jos išlaikę kultūrines tradicijas ir mėgsta šios šalies patiekalus, kas yra cepelinas ar koldūnas tikrai nėra net girdėjusios.
Dauguma, šioje šalyje šeimų yra monogamiškos – dauguma vyrų nepritaria, kad yra gerai turėti daugiau nei vieną žmoną, todėl kažkur dar kaimuose gal ir pasitaiko tokių šeimų, bet viena iš priežasčių yra vyro finansinė padėtis, vyras negali sau leisti vienu metu turėti daugiau nei vieną žmoną, nes papildomos žmonos atsiradimas reiškia finansinius įsipareigojimus ne tik jai, bet ir visiems jos pagimdytiems vaikams. Dar dabar daugelis vyrų vadovaujasi tuo, kad vyras yra atsakingas už moterų gerovę. Tėvas yra atsakingas už savo vaikus ir iki jų pilnametystės priima už juos sprendimus. Visa garbė ar nešlovė, susijusi su šeima, tiesiogiai atsiliepia visuomeniniam vyro statusui bei jo santykiams su aplinkiniais. Vyras yra namų (šeimos) galva, uždirba pragyvenimui. Nei vienas nenori būti verksnys, mamyčiukas ar moterų išlaikomas. Bet dažniausiai šeimos vairas yra moterų rankose, kadangi vyrai dirba daugiau ir po darbų mėgsta susitikti su vyrais kažkur gamtoje ar sodybose. Tai lyg vyrų stovykla, kurioje jie gaminasi maistą, užsidega laužą ar fakelą susėdę tiesiog mėgsta kakarinę aušinti.
Dirbančios moterys neprivalo duoti vyrui savo pinigų kuriuos ji uždirba, todėl juos leidžia savo poreikiams. Pagal religiją, tikintieji skatinami būti kukliais, niekada nesipuikuoti apranga ir kitais būdais nerodyti savo materialinės gerovės. Aišku, šiai taisyklei šiuolaikiniame pasaulyje neretai nusižengiama, nors daugelis moterų malda pasitinka kiekvieną rytą ir dažnai pabrėžia kokios religingos yra. Plastinės operacijos taip pat draudžiamos religijoje, bet šioje šalyje yra labai populiaros. Moterys jas labai mėgsta kaip ir labai daug makiažo. Vienos moterys rengiasi labai atvirais rūbais, kitos kukliai, o religingos moterys dengiasi plaukus. Kultūrinius rūbus rengiasi ne tik vyrai, bet ir moterys. Gimtadieniai, šventės ar net piknikas gamtoje, jos visada būna pasipuošusios. Vestuvėse ar didesnėse šventėse mėgsta užsidėti visą auksą, kiek turi. Moterys dirba visur, ligoninėse, mokyklose, parduotuvėse, kavinėse, kariuomenėje, policijoje, politikoje. Moterys studijuoja, yra daug dėstytojų ir mokslų daktarių, rašytojų, vertėjų. Tai dar vienas mitas, kad moterys negali dirbti ir mokytis. Jei koks susireikšminęs ragožius, galvojantis, kad jis visagalis ir įsivaizduoja, kad jis yra dievybė, kuris gali vadovauti ir kažką drausti moteriai, tai negalime teigti, kad visi vyrai yra tokie. Žmonės girdi tik blogas istorijas ir įsivaizduoja, kad visų moterų gyvenimas yra blogas.
Ne visos moterys yra praktikuojančios musulmonės. Labai nustebau pamačiusi čia jogos centrus. Ne visos yra laimingos, ne visos mylimos ar pasitikinčios savimi. Čia yra vykęs ne vienas karas. Daug žmonių dar negali su tuo susitaikyti, nes prarado artimuosius, draugus. Todėl žmonės ieško ramybės, džiaugsmo, pagrindinis klausymas - kokia yra gyvenimo prasmė, kas yra meilė, džiaugsmas?
Tai toks tas tikrasis moterų gyvenimas.
Komentara