Miestas danguje - Trijų Karalių namai

Tiek daug aplankytų istorinių vietų Kurdistane, tiek įspūdžių. Šiandiena Trijų Karalių diena. Sėdžiu sau šiltai su arbatos puodeliu ir noriu jums pasakoti apie dar vieną aplankytą miestą Kurdistane – tai Amedi miestas.

 

Šiuo metu pasaulyje vyksta įvairūs nemalonūs įvykiai, todėl šiuo metu reikia skaitinių, kurie nukeltų kuo toliau nuo pasaulio, matomo už lango. Persikelkite su manimi į 5000 metų senumo trumpą istoriją.

Irako Kurdistano vienas iš didžiausių istorinių, kultūrinių ir geografinių perlų – tai Amedi miestas.  Jo ypatumas yra tas, kad jis buvo pastatytas ant plokščio kalno viršūnės, iš kurio atsiveria neįtikėtini slėnio vaizdai.Važiuojant automobiliu jau kelių kilometrų atstumu galima pamatyti miestą danguje. Tai nuostabus vaizdas, kurį ne visur galima pamatyti.

Miestas pastatytas plokščioje kalno viršūnėje, o kalno aukštis 1400 metrų virš jūros lygio. Amedi yra senovinė citadelė. Miestą iš visų pusių supa stačios uolos. Iš miesto aukščio atsiveria neįtikėtinas vaizdas į aplinkinį kraštovaizdį, vieną vaizdingiausių vietų Irako Kurdistane. Todėl miestas ir vadinamas miestas danguje. Kalno viršuje tikrai jautiesi daug arčiau dangaus. Išskirtinė ir įspūdinga miesto forma ir vieta kartu su dviem jį supančiais kalnais.

Tai miestas, turintis tūkstančių metų istoriją, per kurią išgyveno kelios civilizacijos, imperijos ir religijos. Žinių, idėjų ir prekių kūrimo prekybos centrai, kurie savo laikais buvo eksportuojami į Vakarus buvo svarbūs mūsų visuomenės vystymuisi.

Istorikai teigia, kad miestas buvo įkurtas 3000 m. pr.m.e. ir nuo pat savo įkūrimo priklausė Asirijos imperijai, nors kaimas vėliau buvo okupuotas dar daug kartų.

Šimtmečius Amedi mieste gyveno taikiai sugyvenę krikščionys, žydai ir musulmonai. Prieš kuriant Izraelio valstybę, Amedi taip pat gyveno daug žydų. Šiandien Amedi gyvena beveik 6000 žmonių, visi jie telpa į mažytę plynaukštę, kurios ilgis siekia tik 1000 metrų, o plotis - 550 metrų. Amedi miestas yra 230 km. iki Erbilio (Kurdistano sostinės) ir tik 10 km. iki Turkijos sienos.

Šiandiena Amedi yra ramus, mažas kaimas. Turistų lankomas kaimas. Mes taip pat norėjome ir turėjome jį aplankyti. Taip įdomu pasivaikščioti po tokį istorinį kaimą. Gana sunku įsivaizduoti kaip tuo metu šiame kaime gyveno žmonės. Tik išlikę senos pastatų sienos, o kas tuose namuose gyveno, ką žmonės valgė, kaip jie tuo metu rengėsi ir kokia jų kasdienybė buvo, galima tik įsivaizduoti. Kiek ašarų ir kiek juoko buvo žmonių kasdienybėje.

Šiuo laikotarpiu, pats kaimas nėra labai įdomus, nes aplink nematai daug žmonių, tačiau supantys vaizdai užgniaužia kvapą. Išskyrus kvapą gniaužiantį peizažą, įspūdingiausia lankytina vieta yra senoviniai vartai į kaimą, Bahdinano vartai, beveik 14 m aukščio akmeniniai vartai, kurie šiuo metu yra puikios būklės. Manoma šie vartai buvo pastatyti 2000 metų pr. pr.m.e. Užlipus į kalną ir įėjus pro vartus patenki į tokį mažą urvą. Jame yra langai, per kuriuos atsiveria nuostabi panorama. Tada kiti vartai per kuriuos įeini ir jau patenki į kaimą. Senaisiais laikais į šį miestą buvo galima patekti tik užlipus laiptais ir įėjus pro akmeninius vartus.

Dar viena lankytina vieta, kurią verta paminėti – tai Amedi mečetė. Vaikščiodami po miestą sustojome prie senosios mečetės ir dar kelių senų akmeninių pastatų, prie kurių buvo pritvirtintos iškabos, kad parodytų, jog pastatai turi kažkokią istorinę reikšmę.  XII amžiaus viduryje Šv. Jurgio bažnyčia buvo paversta mečete. Mečetė ir minaretas (arab. manara – švyturys, žibintas, aukštas bokštas mečetėje arba šalia jos, iš kurio musulmonų dvasininkas kviečia tikinčiuosius melstis). Minareto aukštis yra 33 metrų ir jis yra dalis mečetės, kuri buvo pastatyta Sultan Hussein Wail (1534 – 1570) garbei.

 

 

Už pagrindinės mečetės yra nedidelė žydų rabino šventovė, kuri ir šiandien yra žydų piligrimystės vieta.

 

Šventojo Juozapo bažnyčioje nebėra gyvenančio kunigo, tačiau joje vis dar lankosi kelios krikščionių šeimos, likusios šiame mieste. Bažnyčia kukliai išpuošta paprastu tinku ant sienų, iš medžio masyvo tašyti suolai, ir stovintis marmurinis altorius.

 

Tokiuose nedideliuose kaimuose gyvena draugiški ir paslaugūs žmonės. Visada gali sustoti ir paklausti kur yra vieta kurios ieškai. Mieste yra viena maža degalinė, kelios parduotuvės ir vienas žiedinis kelias, kuris supa visą miestą.

Be to, Amadi yra didelė krikščionių bendruomenė, todėl centre galima rasti alkoholinių gėrimų parduotuvę, kurioje galima nusipirkti vietinio alaus. Vietinį vyną esu ir aš ragavusi, bet alaus ne.

Daugelyje krikščioniškų pasaulio kraštų pirmoji po Naujųjų metų šventė yra sausio 6 d. švenčiama Trijų Karalių šventė. Pirmais krikščionybės metais, kaip rašo teologai, Kristaus gimimas, krikštas, piemenėlių bei trijų Rytų išminčių pagarbinimas buvo minimas sausio 6 dieną. Trijų karalių šventės ištakos aptinkamos Naujojo testamento tekstuose, kuriuose aprašomi į Betliejų iš Rytų atėję ir gimusį Kristų aplankę išminčiai. Daugelis mokslininkų teigia, jog tie trys draugai gyveno būtent Amedi mieste. Amedi buvo svarbus astrologijos ir astronomijos centras, žydų miestas. Jie laukė ateinančio mesijo ir ženklo. Sulaukę įsižiebusios žvaigždės iškeliavo pasveikinti mesijo.

Amedi galima laikyti žmogaus kūrybiniu šedevru, atspindinčiu žmogaus mąstymą tam tikru istoriniu laikotarpiu, naudojant gamtos peizažą kaip įtvirtinimo priemonę.

Ilga Amedi miesto istorija, kaip ir kiti Mesopotamijos miestai su skirtingomis civilizacijomis, paliko didžiulę ir vertingą istoriją ir senovinius pastatus.

Šiuo straipsniu dalinuosi todėl, kad noriu parodyti, jog pasaulyje yra daug istorinių ir lankytinų vietų. Kurdistaną daugelis žino tik kaip pasaulio vietą, kurioje vyksta karai. Daugelis skiria dėmesį tik Europos šalims, Amerikai. Taip žiūrėdami sužinome tik mažiau nei pusės pasaulio šalių istorijos. Nejaugi tik katastrofos ir nelaimės – tai, ką dažniausiai girdime ir matome žiniose, spaudoje iš Azijos, apibūdina jų kultūrinį ir istorinį, visuomeninį gyvenimą.