Kalėdos Irako Kurdistane: bendrystės ir taikos šventė

 

  Irako Kurdistane, tarp didingų kalnų ir senųjų miestų, Kalėdos kasmet tampa ne tik krikščionių, bet ir visos bendruomenės švente. Tai ypatingas metas, kai daugiatautis ir daugiareliginis kraštas susiburia drauge, o šventinis džiaugsmas, papuoštos gatvės ir eglutės simbolizuoja ne tik tikėjimą, bet ir taiką.

Pasiruošimas šventėms

Kalėdų laikotarpis prasideda gruodžio pradžioje. Kurdistano miestai, tokie kaip Erbilis, Dohukas ar Zakhas, pasipuošia šventinėmis girliandomis ir eglutėmis, kurias vietiniai dažnai vadina „Naujųjų metų medžiais“. Prekybos centrai ir turgūs prisipildo šventinių prekių, o miestų aikštėse atsiranda Kalėdų Senelio, kurį kurdai vadina „Baba Noel“, figūros.

Erdviose Ankawos bažnyčiose, esančiose krikščioniškajame Erbilio rajone, vyksta pasiruošimo darbai – puošiami altoriai, ruošiamos šventinės mišios. Krikščionių šeimos kepa tradicinius pyragus, ruošia ėrienos patiekalus, o musulmonai kaimynai atneša savo tradicinio maisto, taip išreikšdami pagarbą ir palaikymą.

Šventimo dienos

Kai ateina Kalėdos, bendruomenėse vyrauja džiaugsmas. Ankawoje bažnyčios prisipildo ne tik krikščionių, bet ir musulmonų, kurie dalyvauja šventinėse pamaldose. Kurdistano valdžia Kalėdų dieną skelbia viešąja švente, suteikdama visiems galimybę švęsti. Pamaldų metu skamba giesmės, o žmonės dalijasi sveikinimais, apsikabinimais ir šiluma.

Tuo metu Dohuke, kuriame yra net 24 krikščionių kaimai, miestelėnai susirenka bendruomenės šventėse, kur giedamos kalėdinės giesmės, dalijamasi dovanomis ir šventiniais patiekalais. Musulmonai kaimynai prisijungia prie eisenų su žvakėmis, simbolizuodami taiką ir solidarumą. Šio krašto gyventojai dažnai sako: „Per šventes nėra skirtumo, kas tu esi – svarbu būti drauge.“

Tradicijos išlikimas

Kurdistano kaimuose vyresnieji vis dar prisimena senąsias tradicijas. Dar prieš šimtmetį, kai religinės ribos buvo mažiau pastebimos, Kalėdos tapdavo viso kaimo švente. Tiek musulmonų, tiek krikščionių vaikai kartu puošdavo namų eglutes, o moterys dalindavosi maisto ruošimo darbais. Šios tradicijos tebėra gyvos, kai kuriose vietovėse net sunku atskirti, kurie gyventojai yra musulmonai, o kurie krikščionys – visi tampa viena didele šeima.

Kalėdų simbolika Kurdistane

Šiame regione Kalėdos yra daugiau nei religija. Jos tapo taikos ir bendrystės simboliu, ypač po skaudžių „Islamo valstybės“ metų, kai krikščionys buvo priversti bėgti iš savo gimtųjų miestų. Kurdistano valdžia ir musulmonų bendruomenės parodė išskirtinę drąsą ir atjautą, priimdamos bei apsaugodamos persekiojamus žmones.

Kalėdų laikotarpiu Kurdistano žmonės primena pasauliui, kad religija nėra kliūtis draugystei ir vienybei. Kiekviena įžiebta eglutė, kiekvienas šventinis sveikinimas tampa tiltu, jungiančiu skirtingas kultūras, tikėjimus ir širdis.