Valentino diena

Visada viskam yra laikas ir vieta, net ir Valentino dienai karo zonoje. Širdies tiksėjimo garsai yra garsesni už kulkų ir minosvaidžių garsus.

 

O taip! Tas metų laikas. Kiekvienais metais tūkstančiai žmonių visame pasaulyje švenčia Valentino dieną. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose pasaulio šalyse artimieji dovanoja vieni kitiems saldainius, gėles ir kitas dovanas – visa tai šv. Valentino vardu.

Kaip ir kiekvienais metais, kaip ir kitose šalyse, Kurdistane ir Irake vasario pradžioje pasirodo raudoni ir rožiniai balionai bei plakatai su Valentino dienos linkėjimais. Kad suprastume, jog raudonoji Valentino karštligė jau čia pat! Moteriškų drabužių parduotuvėse ant manekenų visos raudonos suknelės, dovanų parduotuvės papuoštos raudonais kaspinais, lemputėmis ir žvakėmis, kad pritrauktų jaunus įsimylėjėlius, kurie perka raudonas rožes, širdelės formos raudonus balionus ir minkštus žaislus.

Restoranai ir viešbučiai reklamuoja paketus ir meniu su pramogomis, tokiomis kaip gyva muzika, komedijos šou ir net fejerverkai poroms, norinčioms švęsti Valentino dieną kartu, išskirtinės vakarienės meniu. Organizuojami renginiai, koncertai, poezijos vakaras, kuriame poetai skaito eiles apie meilę - poezijos, muzikos ir meilės laiškų vakaras.

Šį kartą pasiliksiu sau savo nuomonę apie Valentino dieną. Tačiau karo, konfliktų, neapykantos ir žudynių pasaulyje palankiai vertinu bet kokį meilės gestą ir neprieštarausiu jam. Šioje šalyje dalis žmonių net nežino, kad Valentino diena egzistuoja, kiti planuoja savo vestuvių datas šią dieną. Kai kurie tai švenčia nežinodami šios dienos istorijos, o kai kuriems gėdinga Vasario 14-ąją vilkėti raudonai. Kai kurie konservatyvūs musulmonai Valentino dieną laiko kaip nepageidaujamą, nepriimtiną šventę. Tai Vakarų įtaka, prieštaraujanti jų tradicijai. Tai yra pagoniška krikščionių šventė, todėl Dievu ir Paskutinio teismo diena tikintys musulmonai neturėtų jos švęsti. Musulmonai privalo laikytis nuo jos atokiau, kad išvengtų Dievo pykčio ir bausmės - taip mano daugelis musulmonų. Jie sako tai, kad Islame švenčiamos tik dvi - Id al Fitro ir Id al Adhos - šventės. Visos kitos asmeniui, žmonių grupei ar kokiam nors įvykiui skirtos linksmybės yra pramanytos ir musulmonams draudžiamos. Bet tokie miestai kaip Suleymani ir jos gyventojai dažniausiai pajaučia meilę ir norą švęsti, nes daugelis nekantriai ruošiasi ir švenčia Valentino dieną su savo artimaisiais.

O gal vietoj šokolado, raudonų rožių ir meškiukų kurdai galėtų dovanoti tradicinį sewi mekhik – obuolį su gvazdikėliais? Yra tiek daug kurdų kultūros, kurią būtų galima prisiminti ir panaudoti, bet, deja, ji neturi tiek reklamos ar propagandos kaip vakarų, todėl jie renkasi pamiršti savo kultūrą ir tiesiog... eiti su meškiuku, raudona rože ir šokoladiniais saldainiais. Ar tai turi prasmę? Ne?

Tradicinė dovana kurią dovanodavo kurdai savo antrajai pusei, yra papuošti raudoni obuoliai su įsmeigtais gvazdikėliais ant jų. Obuolys, pageidautina raudonas, simbolizuoja meilę ir klestėjimą. Šis malonus gestas simbolizuoja Adomo ir Ievos istoriją Biblijoje. Ji skiriasi nuo biblinio pasakojimo tuo, jog manoma, kad obuolys atneša klestėjimą ir meilę, o ne žemiškojo rojaus pabaigą. Ankstyvaisiais laikais kurdai keisdavosi gvazdikėliais puoštais obuoliais, gvazdikėliais sukurdami skirtingus raštus. Toks obuolių dekoravimo procesas siekia senovės kurdų tradicijas.

Kurdų mokyklose vaikai švenčia šią dieną, surengdami jai skirtą renginį, o mokiniai sveikina savo mokytojus, įteikdami jiems dovanas ir gėles. Kurdai sako, kad Valentinas skirtas ne tik poroms, bet ir visiems dalintis meile ir pagarba vieni kitiems.

Gyvenime tėra vienintelė laimė – mylėti ir būti mylimam.