Veido ir kūno puošybos menas. Kam buvo naudojamas motinos pienas?

 

nuotrauka iš interneto

Veido ir kūno puošybos menas turi ilgą istoriją daugelyje pasaulio kultūrų. Spėjama, jog tatuiruotėms apie keturiasdešimt tūkstančių metų.

Mane sužavėjo veido tatuiruotės ant kurdų moterų veidų, kurios vadinamos Deq. Meno forma, kurią kurdai naudojo ne tik išreikšti jų kultūrinį tapatumą, bet ir jų viltis buvo Deq. Deq yra tradicinės kurdų tatuiruotės. Būtent moterų tatuiruotės, – labai sena tradicija gyvavusi šimtmečius.  Manoma, kad tatuiruotė nėra tik aksesuaras, bet jomis buvo išreiškiami žmogaus norai ir tai yra paveldo dalis.

Simboliai ir ženklai kurdus lydi visą gyvenimą: ant akmenų, indų, siuviniuose, kilimuose, rūbuose, tačiau į moterų tatuiruotes mažai kas atkreipdavo dėmesį. Moterys tais laikais buvo konservatyvesnės, jos – tradicijų saugotojos. Jų aplinka buvo labai uždara. Vyras pasiimdavo kalaviją, sėsdavo ant žirgo ir jodavo kariauti, o žmona likdavo namuose ir tradicijas perduodavo vaikams, anūkams.

Man buvo labai smalsu sužinoti apie tam tikrus deq tradicijos aspektus, pavyzdžiui, kodėl beveik išimtinai tatuiruotes darydavosi tik moterys ir jas dabar turi vyresnės nei 60 metų. Kodėl dabar moterys mažiau darosi tatuiruočių? Dabartiniais laikais dar galima sutikti senučių, kurių rankas ar veidus puošia keisti ženklai, ištatuiruoti prieš maždaug pusę amžiaus. Taip pat norėjau suprasti linijas ir formas ir kodėl jos dažniausiai daromos tarp lūpų ir smakro. Mano akimis, pažiūrėjus į nuotraukas, tatuiruotės primena savotišką neprižiūrėtą barzdą, bet anksčiau jos buvo laikomos grožio simboliu.

 

Priklausomai nuo genties, kuriai žmogus priklausė, ar religijos, kuria tikėjo, kiekvienas simbolis turėjo konkrečią reikšmę, o kai kurie žmonės netgi sako, kad jie turėjo apsaugines ir stiprinančias galias. Ženklai arba nuvaikydavo grėsmes, arba pritraukdavo tai, ko besitatuiruojančiosios labai geisdavo. Dažnai buvo tatuiruojamos geometrinės figūros, susijusios su kosmologija, augalai. Formos apima žvaigždes, saulę ir mėnulį, įrankius, paukščius ir elnius. Manoma, kad augalų simboliai reiškia vaisingumo, produktyvumo ir stiprybės troškimus. Dvi gazelės, tikriausiai dėl gyvūno grožio ir grakštumo arba pritraukti sekmę. Akies  figūra nukreipia piktą akį. Įprastas „V“ simbolis yra genties identifikatorius. Senovėje tatuiruotės buvo tarsi asmens tapatybės dokumentas. Piešiniuose daugiausia atsispindi gamtą, kuri kurdams buvo artima per kelias kartas. Saulė ir žvaigždės yra simboliai kada kurdai garbino dangų. Apskritimai simbolizuoja gimdą ir vaisingumą. Gyvybės medis simbolizuoja nesibaigiančio gyvenimo troškimą taip pat santuoka ir gimimą.

 

nuotrauka iš interneto

Kodėl tatuiruotės dažniausiai piešiamos nuo lūpos iki smakro, manoma, kad tai yra švelnūs žodžiai, kada moteris kalba. Tatuiruotė tarp akių apsaugo nuo piktos akies. Mėnulis šalia akies gali reikšti, kad moteris ar jos šeima atsivertė iš jazidizmo į islamą, tačiau vis dar laikosi kai kurių religinių tradicijų. Aš manau, kad su islamo religija privertė moteris patikėti, kad pagal islamą kūno pakeitimas tokiais būdais yra haram.

Tatuiruočių ištakos slypi ne kurioje nors vienoje iš pasaulinių klasikinių religijų, bet turi kur kas gilesnes šaknis, siekiančias prigimtinių religijų laikus, pirmykštę gentinę santvarką.

Koks įdomus tatuiruočių darymo būdas. Visuose pasaulio kampeliuose vyravo skirtinga tatuiruočių darymo technika. Kurdistane jos buvo daromos adata ir rašalu.  Pirma, tatuiruotojas išpiešdavo piešinį ant kūno, o tada siuvimo adata padarydavo keletą nedidelių pradūrimų. Rašalas buvo daromas iš suodžių ir mergaitę pagimdžiusios motinos pieno, o kartais ir skysčio iš gyvūno tulžies pūslės. Mergaitės motinos pieno vartojimo priežastis yra įsitikinimas, kad pienas daro tatuiruotę ilgalaikę.

 Rašalas įsiskverbdavo į odą ir taip pasidarydavo tatuiruotė. Kai žaizda užgydavo, įsiskverbę dažai likdavo visam gyvenimui.

 

Sunku rasti istorinių faktų apie kurdų deq tradiciją. Deq tradicija nustojo būti atliekama prieš maždaug 50 metų. Šiuolaikinės, jaunos moterys mano, kad tai nėra šiuolaikiška arba senamadiška ir dabar šios tradicijos tatuiruočių jau nebesidaro. Kažkada įprasta meno forma per kartas tapo mažiau populiari.

 

Karo metu žmonės ant savo kūno išsitatuiruodavo savo vardus, kad būtų galima atpažinti jų lavonus, jei jie būtų nužudyti. Nors tatuiruotės laikomos haram (draudžiamos), tačiau daugelis nusprendė pažeisti šią taisyklę, kad jų šeimos žinotų, kas jiems nutiko, jei jie mirtų.

Tatuiruotės taip pat tapo būdu sužeistiems paslėpti nepageidaujamus randus nuo žaizdų ar operacijų.

Kol vieni musulmonai kovoja su tatuiruotėmis, kiti pritaiko joms islamo simbolius. Simbolika keičiasi drauge su visuomene. Daugelis tatuiruojasi užrašus. Aš pati mokinausi tatuiruočių meno pas kurdą mokytoją. Mačiau ne vieną moterį, kuri buvo atėjusi pasidaryti datuiruotę.

Tatuiruotės turi ilgą istoriją visame pasaulyje. Ir tyrinėjant jas lieka daug neaiškumų, ypač kalbant apie jų socialinę reikšmę. Mat Kurdistane tatuiruotės daugiausia buvo moterų pasaulio dalis ir visa, kas su jomis susiję, buvo laikoma sfera, į kurią pašaliniai negalėjo kištis. Tai ir buvo moterų paslaptis.

Tatuiruočių reikšmes kartais moterys slėpdavo net nuo savo giminės vyrų. Jos neaiškindavo, kokiu tikslu ant kūno išsitatuiravo sklendžiančio paukščio atvaizdą ar kažkokius inicialus. Man buvo labai įdomu paklausti ar ji turi tatuiruotę ir mane su vyru ji labai nustebino kai parodė savo tatuiruotę ant rankos. Gaila, kad didžioji dalis tatuiruotes turinčios moterys jau yra mirę, tradicija gęsta.

Dabar tatuiruotės daromos su elektronine mašinėle ir tatuiruotes darosi vyrai ir moterys. Permanentinis makiažas labai populiarus, nors taip pat yra ginčijamasi ar tai leidžiama pagal religiją.

nuotrauka iš interneto