Qzqapan Cave

 

O materialaus pasaulio Kūrėjau, kokiu atstumu nuo šventojo žmogaus (turėtų būti vieta mirusiam kūnui)? Ahura Mazda atsakė: „Trys žingsniai nuo šventojo žmogaus".

 

Keliaujant iš Kurdistano sostinės Erbil radome vieną turistų lankytinų vietų Qzqapan urvą. Važiuojant vyro paklausiau ar čia Kurdistane senovėje žmonės gyveno urvuose, kalnuose ir vyro pusbrolis pasiūlė mums aplankyti senovinį ir mitinį urvą.

 

Vyro pusbrolis papasakojo, kad ši vieta turi meilės istoriją. Tai buvo 600-330 pr.m.e. Kaip žinome senovėje moterys buvo ištekinamos už šeimos narių parinktų vyrų. Vienas vyras pagrobė savo mylimąją ir atsivedė į šią olą ir ją vedė. Jie gyveno kartu daug metų ir galiausiai po mirties abu ten buvo palaidoti. Tai viena iš šios mitinės istorijos versijų.

 

Tai ne urvas, tai oloje iškaltas kapas, kuris buvo iškaltas stačioje nedidelio kalno skardyje, kuriame yra 3 kapai. Kalno skardis, kuriame yra kapas, žvelgia į slėnį, pro kurį teka nedidelė upė.

 

Ashkawt-i Qizqapan (ئه شكوتي قزقاپان). Žodis „Ashkawt“ (ئه شكوت) kurdų Sorani tarme reiškia urvą. Qizqapan (قزقاپان) yra turkiškas žodis, reiškiantis prievartautoją arba plėšiką. Urvas taip pat žinomas kaip pagrobtos mergaitės ola (kurdų kalba: ئه شكوتي كچه دزراوه كه).

 

Vienas ūkininkas pasakojo, kad kelis kartus, kai jis arė savo lauką, iš žemės išlindo žmonių kaulai. Antkapių nebuvo. Visa vietovė atrodė kaip senovinės (bet ne islamo) kapinės. Artimuosiuose Rytuose gerai žinoma tradicija, kad žmonės laidojo savo mirusiuosius šalia ar aplink šventovę ar religinio žinovo kapą. Todėl kyla klausymas ar ši vieta buvo žinoma šventovė? Tačiau ši aplankyta vieta mane labai sužavėjo ir grožiu ir istorija, bei religija.

 

Labai gražūs piešiniai iškalti ant sienų. Manoma, kad čia pavaizduotas Ahura Mazda. Jis buvo senovės iranėnų aukščiausioji dievybė. Zoroastrizme Ahura Mazda aukščiausias zoroastrų Dievas Kūrėjas Jis aukščiausia dvasia, garbinama zoroastrizmo, senosios medų ir senovės persų mitologijos, pasklidusios visoje Azijoje prieš krikščionybę. Ahura Mazda yra visatos ir visų joje esančių dalykų Kūrėjas. Zoroastrizme Ahūra Mazda nėra vienintelis visatos dievas ir pasaulio kūrėjas. Ahūra Mazda yra dviejų dvasių dvynių – Spenta Mainjaus ir Angra Mainjaus – tėvas.

 

Zoroastrizmas yra viena iš seniausių religijų pasaulyje, prieš islamo religiją buvusi Irano religija. Pats seniausias mokymas apie asmeninę laisvę ir galią. Zaratustra, jos įkūrėjas, senovės persų pranašas ir filosofas, buvo pranašas, tiesiogiai kalbėjęs su savo Dievu. Pasak tradicijos, būdamas dvidešimties metų Zaratustra paliko savo motiną, tėvą ir žmoną ir iškeliavo ieškoti Tiesos. Po dešimties metų jis patyrė pirmąją iš daugelio savo vizijų. Jis gyveno neraštingoje visuomenėje, kurioje žmonės neužrašinėjo savo istorijos, o mokymai buvo perduodami žodžiu, ir didžioji dalis to, kas vėliau buvo užrašyta apie jo gyvenimą ir mokymus, buvo prarasta arba sunaikinta. Medžiaga, kurią tyrinėtojai sugebėjo surinkti apie jį, ateina iš trijų šaltinių: istorinės aplinkos, kurioje yra tikima, Zaratustra gyveno, tradicijų ir septyniolikos šventųjų himnų, vadinamų Gatomis. Tyrinėtojai sutaria, kad šiuos himnus sukūrė Zaratustra. Gatos yra užrašytos Avestoje, šventuosiuose zoroastrizmo raštuose.

 

Tikima, kad religijos pradininkas Zaratustra buvo kurdas ir kalbėjo avesta – tam tikra kurdų kalbos forma, kuri šiandieną išliko kaip Hawrami – Gorani-Zaza kalbos, neartimos trims pagrindinėms kurdų kalboms, dialektas, priklausantis Šiaurės Vakarų iranėnų kalbų grupei.

 

Religija, VI amžiuje pr. m. e. Baktrijoje susiformavusi ir paplitusi dabartinio Irano teritorijoje. Tūkstantį metų tai buvo oficiali galingos Persijos imperijos religija. Išplitusi iki pat Indijos, ji buvo oficiali trijų persų dinastijų religija iki VII a.

 

Irane iki šiol yra išlikę šios religijos sekėjų. Tai antra seniausia žinoma monoteistinė religija (po judaizmo). Tai buvo oficiali Sasanidų Persijos religija ir turėjo didelę reikšmę Achemenidų laikais. Šios religijos sekėjai atvyksta į šią vietą.

 

Mano vyras domisi šia religija ir aš esu tapiusi šio pranašo paveikslą. Mes labai dažnai diskutuodavome ir kalbėdavo apie religijas su vyru ir vienu iš jo draugų. Kartą sėdint ant vieno kalno, pradžioje kiek nuobodžiai atrodančio, tačiau itin stipriai savo nepaaiškinamu žavesiu įtraukiančio, nuo kurio atsiveria nuostabi panorama į raudona saulėlydžio spalva nušviestą Sulaymany miestą, kalbėjome apie įvairias kultūras ir tautas, ką darydavome dažnai. Jie man papasakojo, kad yra daugybė kurdų, gyvenančių tiek Irake, tiek Turkijoje, tiek Vakaruose, kurie domisi zoroastrizmu, juos žavi ši religija, žavi savo idėja apie gerus darbus. Jiems patinka, kad būtent geri darbai yra esminė šios religijos dorybė. Jiems patinka ir tai, kad kalbama apie harmoniją su gamta. Jie man pasakojo,  kad šios religijos sekėjų sparčiai sumažėjo, kai išplito islamas, ir visiškai buvo išnykusi Irake. Tačiau šalies kurdų regione zoroastrizmas netikėtai atgijo po to, kai ekstremistų grupuotė ISIS užėmė didžiules šiaurės Irako sritis, įvesdama žiaurią islamo doktriną ir persekiodama religines mažumas. Dauguma iš islamo atsivertė kurdai, prie jų prisijungė ir arabai bei krikščionys.  Tai nėra religinis atsivertimas. Tikslesnis terminas būtų „grįžimas prie pradinės religijos“ arba jos susigrąžinimas, taip sako kurdai. Regioninė kurdų vyriausybė oficialiai pripažino zoroastrizmą 2015 m. Tačiau tikslaus skaičiaus kiek šiuo metu šios religijos išpažinėjų nėra, nes jų tapatybės dokumentuose jie vis dar vadinami „musulmonais“, nors ir užsiima zoroastrizmo religiniais ritualais.

 

Tai – vienintelė senovinė religija, kurioje šventu gyvūnu yra laikomas šuo, kitaip nei islame kur gerai žinoma, kad šunys kartu su kiaulėmis islame laikomi nešvariais. Deja, beglobiai šunys žudomi ir skriaudžiami. O šioje religijoje pagalba ar žala šuniui prilyginama pagalbai ir žalai žmogui Šio gyvūno skriaudimas prilygsta žmogaus skriaudimui ir yra baudžiamas vos ne mirtimi. Šunys dalyvauja tam tikrose religinėse ceremonijose. Manoma, kad šuns žvilgsnis apvalo ir išvaro daevas (demonus). Taip pat manoma, kad jis turi ypatingą ryšį su pomirtiniu gyvenimu.

 

Sagdid – tai laidotuvių ceremonija, kurios metu šuo būdavo įnešamas į kambarį, kuriame gulėdavo kūnas, tam kad jis galėtų į jį pažiūrėti. „Sagdid“ vidurio persų kalba zoroastrizmo teologiniuose kūriniuose reiškia „šuo regėjimas“. Manoma, kad per ceremoniją buvo galima gauti įvairios dvasinės naudos. Manoma, kad vienas iš tikslų buvo įsitikinti, kad žmogus tikrai miręs, nes aštresni šuns pojūčiai galėdavo aptikti gyvybės ženklus, kurių žmogus galėdavo ir nepastebėti. Sagdidui pirmenybė teikiama „keturių akių“ šuniui, kurio kaktoje yra dvi dėmės.

Mažą šuniuką dovanodavo vaikui sulaukus pilnametystės, taip pat jaunavedžiams.

 

Zoroastrizmas - tai senovinė dvasinė tradicija, kuri davė pradžią dabartinėms pasaulinėms religijoms. Religija visa yra persipynusi magijos ritualais bei apraiškomis. Šiuolaikinėje krikščionybėje taip pat yra labai daug senojo Zoroastrizmo elementų – tarp jų ir žvakių deginimas, ir ikonų kultas. Visa tai buvo Zoroastrizme. Tai kone pats seniausias mokymas apie asmeninę laisvę ir galią. Švenčiausioji stichija – ugnis. Ir būtent ugnies ritualai yra svarbiausi. Apskritai garbinamos visos stichijos. O ugniai suteikiamas apvalomasis ir švenčiausias vaidmuo. Tiesa, kad ugnis yra šildanti, šviečianti, stiprinanti ir įkvepianti gyvenimą. Ji gali būti ir valanti, gydanti, išlaisvinanti. Taip pat ji ir vaisingumo energijos, kūrybos energijos, gimimo ir atgimimo, transformacijos energijos nešėja.

 Zoroastrizmo elementai yra ir šiuolaikinėje astrologijoje, kalendorių sudaryme.

 

„Zoroastriečiai yra mūsų broliai, o ne priešai: mūsų priešai yra tie, kurie mus žudo, pavyzdžiui, (Turkijos prezidentas)“, – sakė islamo dvasininkas mula Samanas, pasveikinęs zoroastristus. Daugelis kurdų mano, turi panaudoti savo senovės religiją, kad atgaivintų savo tapatybę ir kurtų tautą.

 

Sulaymani mieste yra nedidelė šventykla, kurioje pirmą kartą šiuolaikinėje Irako istorijoje vyksta zoroastriečių ritualai. Šiame mieste atliekant ugnies uždegimo ritualą, buvo atidaryta pirmoji oficiali Irako zoroastristų šventykla tikintis, kad šis atidarymas paskatins kurdų norą pažinti savo protėvių religiją ir galbūt įkvėps sugrįžti prie jos.

 

Šiai religijai būdingas gerų poelgių ir gerų darbų kultas bei dualistinis pasaulio suvokimas, tikima, kad pasaulis yra padalintas tarp gėrio, simbolizuojamo šviesa ir ugnimi, pagrindinio jų ritualų objekto, ir blogio, o šią perskyrą lydi nuolatinė tarpusavio kova tarp gėriui atstovaujančio vieno Dievo Ahura Mazdos bei blogiui atstovaujančio Angra Mainjaus. Patys žmonės pasirenka, kuriuo keliu eiti. O tam, kad žmonės nepaklystų, buvo siųstas Zaratustra, kuris užrašė šventąją zoroastrų knygą Avestą. Tikima, kad vis dėlto gėris laimės prieš blogį ir Paskutinio teismo dieną įvykdys teisingumą.