Ne viskas auksas, kas auksu žiba

 Ne viskas auksas, kas auksu žiba

Kurdistanas - šalis, kurioje labai daug kontrastų nuo aukso spindinčių namų, kurie kainuoja milijonus ir paprastesnio gyvenimo. Dideliuose miestuose vieni rajonai turtingų žmonių, o kiti prasčiau gyvenančių. Kaime gyvenančių žmonių dar kitoks. Taip kaip ir visose šalyse.

Per pastarąjį dešimtmetį naftos šalyse moterys sparčiai veržiasi į politiką, visuomeninę veiklą, kuriamos jų organizacijos. Moterys pasiekė institucijų vadovų, ministrų postus, yra daug įtakingų moterų verslininkių.

Kurdistane moterys taip pat pagaliau privertė save gerbti ir įgijo laisvę daryti tai, ką sugeba. Šalies įstatymai neignoruoja moterų teisių ir įstatymas pripažįsta moters teisę dirbti. Moterys turi laisvę disponuoti savo uždirbtais pinigais ir pirmos gali teikti prašymą skirtis. Tačiau remiantis religija vyras privalo visiškai aprūpinti žmoną ir vaikus, o moteris savo pinigus gali leisti savo reikmėms.

Kuriant visuomenę, kurioje moterys ir mergaitės turėtų lygias vyrų ir berniukų teises, reikia derinti pažangią politiką ir įstatymus bei tikslines viešąsias kampanijas, kuriomis siekiama pakeisti kultūrinį mąstymą.

Turbūt daugeliui dar yra nesuprantama jog Kurdistane sugedus automobiliui jį gali sutvarkyti automehanikė, prireikus medicininės pagalbos ją suteiks gydytoja, jei susirgo šuniukas jam pagalbą suteiks veterinarė, vaikus mokykloje moko mokytojos, studentus dėstytojos, parduotuvėje aptarnauja pardavėjos, kavinėje skanią kavą paruoš baristė, kelyje sustabdyti gali policininkė, gatvėje pamatysite moteris kareives, sugalvojote kažkur keliauti jums bilietus parduos kelionių agentė. Sugalvojote pasigražinti, prašau, pilna grožio salonų kuriuose dirba moterys. Tik taip moteris gražina moterys, o vyrus vyrai, bet aš pati kelis kartus kirpau plaukus pas stilistus iš Turkijos ir Alžyro.

Dabar žmogžudystės dėl garbės traktuojamos kaip žmogžudystė, prekyba žmonėmis, moterų lytinių organų žalojimas ir vaikų vedybos yra uždraustos, o poligamija yra leidžiama, nes tai yra priimta islame, tačiau tik laikantis griežčiausių taisyklių.

Kurdų moterys, suvaidinusios svarbų vaidmenį pasipriešinime Sadamui Huseinui, nenori priimti antros klasės statuso, todėl kuriasi įvairios organizacijos, kuriose moterys kovoja už lygias teises. Yra daug moterų teisių aktyvisčių, moterų akademikių ir moterų vadovaujamų Nevyriausybinių organizacijų.

Kurdistano vyriausybė žino apie trūkumus ir tebėra įsipareigojusi gerinti moterų teises. Moterų statusas Kurdistane nuėjo ilgą kelią. Yra nustatyta 30 proc. moterų parlamento narių kvota, yra moterų ministrių ir dirbančių užsienyje. Darbo ir socialinių reikalų ministrė, žemės ūkio ir dar kelios moterys užimančios tokias pareigas. Parlamento pirmininkė moteris antrą kadenciją iš eilės einanti šias pareigas, o tai Viduriniuose Rytuose yra retenybė.

Nors dar reikia daug padirbėti siekiant lygybės politikoje, versle ir žiniasklaidoje, be kitų sričių, negalima paneigti, kad šiandien yra daugiau moterų, užimančių svarbias pareigas vyriausybėje ir parlamente, švietimo, saugumo pajėgose, mokslo ir kultūros srityse, nei bet kada anksčiau Kurdistane.

Merė, universiteto dekanė, Veterinarijos departamento direktorė ir sveikatos atstovė spaudai yra keletas aukštas pareigas užimančių moterų  maždaug 115 000 gyventojų turinčiame Halabja mieste.

Kurdistano moterų sąjunga turi svarbią ir garbingą istoriją. Šiais metais švenčianti 69 įkūrimo metines. Ministras Pirmininkas Masrour Barzani pasveikino Kurdistano moterų sąjungos sekretorę, sąjungos sekretoriato nares ir visas Kurdistano regiono moteris, linkėdamas „joms visoms sėkmės darbuose“.

Išsilavinusi moteris, turinti savo pajamų ir gyvenanti mieste gali gyventi viena, jei nekyla garbės konfliktas su šeima. Tačiau prastėjanti finansinė padėtis sumažino moterų gebėjimą gyventi savarankiškai.  Būti išsiskyrusia moterimi kurdų visuomenėje vis dar yra negarbinga, tačiau tikrai nemažai moterų skiriasi ir iniciatyva rodo pačios. Mano aplinkoje yra kelios išsiskyrusios moterys ir giminė tam tikrai neprieštaravo.

Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. Mano aplinkoje visos moterys gerbiamos ir užimančios pareigas. Pabendravus su moterimis ir paskaičius istorijas gali pamatyti ir kitokį moterų gyvenimą, ypač tų, kurios gyvena mažuose miestuose ar kaimuose. Ne visos moterys turi galimybę mokytis ir dirbti. Kultūra daro savo. Neteisingas Korano interpretavimas taip pat.

Kiekviename didesniame Kurdistano mieste yra prieglauda moterims: Erbilyje, Sulaimanijoje ir Duhoke.

Kiekviename centre gali būti maždaug 20–40 moterų. Čia glaudžiasi moterys kurios pabėgusios nuo smurtaujančių sutuoktinių, tėvo ar brolio. Pati esi buvusi vienoje iš tų prieglaudų, labai norėjau dirbti savanore, tačiau po apsilankymo čia kitą vakarą per žinias pamačiau kaip buvo automatais apšaudytas vienas iš darbuotojo automobilių. Moterų kalėjimas, kitaip nepavadinsi, nors čia tik glaudžiasi pagalbos prašančios moterys. O mane pamatę, joms manau atrodžiau kaip europietė atvykusi su pinigų maišu. Jos aprodė savo kambarius, virtuvę, užsiėmimo kambarius ir vis girdėjau prašymus, kad man reikia lovos, reikia remontuoti pastatą ir pan. Negaliu įsivaizduoti kaip moterys gali gyventi nematant dienos šviesos, nes joms negalima išeiti į kiemą dėl jų pačių saugumo, kad koks tėvas ar vyras jų nenušautų. Daugelis moterų nenoriai eina į prieglaudą, nes moterys prieglaudose laikomos atstumtomis.

Dar daugelyje šeimų pasitaiko ir tokių įvykių, jei moteris, turinti ikivedybinį romaną, žinomą šeimai arba kuri išteka be sutikimo jų šeimai gresia mirtis, nors tai draudžia įstatymai. Tačiau žmonės šeimos ginčus mieliau sprendžia genčių tarybose, o ne teismuose. Taip yra dėl gėdos pavojaus. Kaimo vietovėse, garbės konfliktus dažnai sprendžia gentis. Šeimos garbė siejama su moters seksualumu arba nekaltybe. Jei moteris netenka jos arba, jei tik sklando gandas, kad ji ją prarado, ji rizikuoja būti nužudyta jos pačios šeimos. „Garbės“ nusikaltimai yra pagrįsti kultūrinis įsitikinimas, kad moterų kūnai yra garbės vieta ir kad jų seksualumas ir judėjimas turi būti griežtai kontroliuojamas, kad būtų išvengta negarbės visai šeimai. Dar dabar Kurdistane jauni žmonės pirma turi susižadėti, susipažinti su antrosios pusės šeima ir tik tada gali eiti į pasimatymus. Bendras gyvenimas prasideda tik po vestuvių. Didžiulis skirtumas tarp miesto ir kaimo vietovių. Kaimo vietovėse išliko senos tradicijos. Ne paslaptis yra mergystės plėvės atstatymo operacijos.

Problemos, su kuriomis susiduria kaimo moterys, yra susijusios ne tik su garbe, bet ir su išsilavinimo trūkumu, darbo trūkumu, negalėjimu išsirinkti sau vyro. Moterys bijo socialinės bendruomenės stigmos ir smurto savo tėvo ar vyro, jei ji apie nusikaltimą praneštų policijai. Antra, daugelis moterų nežino savo teisių. Apskritai kurdų kaimo vietovėse moterys finansiškai priklauso nuo vyrų, kurie uždirba pinigus, o tai yra rimta problema. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai duoda teigiamą poveikį. Daugelis moterų jau nebebijo ieškoti pagalbos.

Dėl patiriamos įtampos ar konfliktų moterys kartais nusižudo. Moterys, atsidūrusios priverstinės santuokos situacijoje arba grįžusios į šeimą iš prieglaudos, arba kai paaiškėja, kad ji turėjo nesantuokinių santykių, nemažai moterų nusižudo, nors islame savižudybė yra didelė nuodėmė. Kaip bebūtų gaila, dažniausiai moterys susidegina.

Pasaulis spalvotas, jame daug ir įvairių žmonių ir gyvenimo istorijų. Kiekvienoje šalyje yra elitas ir paprasti žmonės. Kiekvienoje šalyje yra sava kultūra ir įstatymai.