Newroz - kurdų Naujieji metai

 

Atsigavusi po šventinio šurmulio, noriu su jumis pasidalinti įspūdžiais ir papasakoti kaip kurdai švenčia Naujuosius metus. 

Daugelis manęs klausia, kada geriausia atvykti į Kurdistaną? Dauguma turistų atvykę į šalį lanko tai, kas nejuda: kalnus, šventyklas, muziejus... Tačiau mano manymu įspūdingiausia ką galima pamatyti atvykus į Kurdistaną yra kurdų šventės. Viena iš gražiausių švenčių - tai Newroz. Kurdai vadina Newroz arba Nowroz.

Įdomu tai, kad galima keliauti po pasaulį ištisus metus ir Naujuosius švęsti įvairiuose kraštuose pagal skirtingas tradicijas. Mes švenčiame du kartus.

Newroz − Naujųjų metų šventė pagal tradicinį iraniečių kalendorių, dar vadinama Persų naujaisiais metais. Newroz reiškia nauja diena. Švenčiama ne tik iranėnų tautų, bet ir kitų regionų, kurie susiję su Senovės Persija (Irane, Vidurinėje Azijoje, Kurdistane, Afganistane, Azerbaidžane, Pakistane, Indijoje, Balkanuose ir kt.). Newroz Irako Kurdistano regione: pergalės prieš Tironiją simbolis ir proga žmonėms švęsti ir mėgautis taika, tai atgimimo, laimės, spalvingo ir gyvybingo gyvenimo simbolis. Pastaraisiais metais - dar viena proga žmonėms mėgautis ramybe ir harmonija.

Newroz yra švenčiama kurdų ir persų nuo tada, kai babiloniečiai radikaliai pakeitė laiko matavimo sistemą. Apie 539 p.m.e jie atrado, kad 19 metų yra lygu 235 mėn., kas privedė skaičiavimo, kad metai susideda iš 360d. Babiloniečių, kurie gyveno visai šalia Diyarbakir ( dabartnėje Irako teritorijoje), kalendoriuje mėnuo prasideda su kiekvienu nauju pilnu mėnuliu. O metai - pirmąją nissan mėnesio diena, kuri mūsų kalendoriuje yra apytikriai kovo 21. Kurdai švenčia 2633 metus.

Newroz sutampa su astronominiu pavasario lygiadieniu ir švenčiamas kasmet tarp kovo 20 ir 22 dienų. Ši diena žymi pavasario atėjimą, gyvybės sugrįžimą. Šios šventės šventimas kilo iš senovės persų religijos − zoroastrizmo. Zoroastrizmas buvo pirmoji kurdų religija. Valdant Achemenidams nuo Newroz pradėti skaičiuoti metai. Vėliau Persijai perėmus islamą ši šventė išliko ir plačiai tebešvenčiama iki šių dienų. Newroz švenčiamas ne tik zoroastriečių ar etninių iranėnų, bet ir sufijų, bahajų, izmailitų, alavitų, alevitų ir kt. Esu girdėjusi, jog šią šventę švenčia ir Lietuvos totoriai.

2010 m. Newroz kaip 3000 metų tradiciją turinčią pavasario šventę, UNESCO įtraukė į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą. Ši šventė švenčiama jau bent 3000 metų.

Irako Kurdistane šie Naujieji metai švenčiami kelias dienas. Prieš šventę tradiciškai tvarkomi namai, valomos dulkės, išmetami nereikalingi daiktai, atiduodamos skolos, aplinka papuošiama gėlėmis, perkami nauji rūbai šventei. Moterys ir vyrai siuvasi naujus tradicinius kurdiškus rūbus. Naujųjų metų laukimui ruošiamas šventinis stalas. Kai kuriose šalyse yra dažomi kiaušiniai kaip ir per mūsų Velykas, tačiau mano šeimoje, giminėje niekas nedažo tai daroma daugiausia Irane.

Newroz papročiai skiriasi priklausomai nuo regiono, bet esminiai elementai lieka tie patys.

Kai kuriose šalyse ant stalo patiekiami 7 patiekalai, kurių pavadinimai prasideda raide S:

sabzeh − lėkštėje sudygę kviečiai, rugiai, lęšiai − atgimimo simbolis,

samanu − saldus pudingas iš kviečių gemalų − gerovės simbolis,

senjed − džiovinti siauralapio žilakrūmio vaisiai − meilės simbolis,

'sīr − česnakas − sveikatos simbolis,

sīb − obuoliai − grožio, geros savijautos simbolis,

somaq − žagrenio uogos − saulėtekio spalvos simbolis,

serkeh − actas − amžiaus ir kantrybės simbolis.

Taip pat gali būti patiekiami riešutai, marginti kiaušiniai, baklava, ant stalo pastatomi hiacintai, veidrodis, monetos, žvakės, indas su auksine žuvele, Šventasis Raštas (Koranas, Avesta, Biblija, Tora, Kitab-i-Aqdas) bei poezijos rinkinys.

Šeima susirenka prie šventinio stalo ir laukia tikslios Newroz pradžios. Jai atėjus, keičiamasi dovanomis. Vėliau prasideda giminių, draugų, kaimynų lankymas − pirmiausia lankomi vyriausieji šeimos nariai, po trumpų vaišių keliaujama pas kitus. Dažnai norint išvengti ilgų kelionių surengiama bendra giminės iškyla.

Šventė turi savo vietinių papročių skirtinguose Kurdistano regionuose. Newroz išvakarėse, pietų ir rytų Kurdistane, kūrenami laužai. Šie laužai simbolizuoja tamsaus sezono, žiemos ir pavasario, šviesos sezono, atėjimą. Vyras pasakojo, kaip jie kurdavo laužą kai buvo maži, o mama laukdavo namuose murzinų vaikų su šilta vonia.

Kovo 20 dieną Suleymany miesto vieną iš pagrindinių gatvių užtvindė žmonių minia. Tikslaus žmonių skaičiaus nepasakysiu, bet tikrai susirinko keli tūkstančiai. Visi šventiškai pasipuošę, žmonės dainavo, šoko, valgė įvairius patiekalus ir gėrė arbatą. Tai lyg vienas didelis gatvės vakarėlis. Aš pirmą kartą dalyvavau, nes labai norėjau pamatyti ir pajusti tą šventinę dvasią, ypač šiuo metu kai daugelyje pasaulių šalių tokie masiniai renginiai draudžiami.

Žmonės turės galimybę švęsti kelias dienas, kadangi paskelbtos 5 dienų atostogos. Praėjusiais metais buvo paskelbta komendanto valanda ir žmonės negalėjo švęsti. Šiuo metu Kurdistano regione buvo užregistruoti 353 susirgimai. Jokių rybojimų šalyje nėra, todėl žmonės švenčia.

Kitą dieną mes važiavome prie Dukan užtvankos. Tai yra dirbtinė užtvanka mažojoje Zabo upėje. Upės pakrantėję įrengtos pavėsinės. Čia žmonės gamina maistą, žaidžia stalo žaidimus, šoka ir dainuoja.

Kaip kurdai švenčia? Pirma kas yra svarbiausia kurdams tai maistas. Taip pat ir Newroz šventės esminis elemenatas. Maistas visad reiškė kur kas daugiau nei tiesiog valgymą. Maistas yra istorija, tapatybė ir esminis gyvenimo elementas. Vyras pasakojo, kad nuo senų laikų pagrindinis patiekalas yra dolma ir kepsniai. Ir mes valgėme uošvienės gamintą dolmą, o jau vėlai vakare kepėme šašlykus. Ir žinoma arbata su saulėgrąžomis.

Šią dieną labai svarbu dėvėti kurdų tradicinius rūbus. Juos kiekvienais metais daugelis siuvasi naujus. O kokio gražumo moterys. Mane žavi tai, kad žmonės išlaikė kultūrinių rūbų dėvėjimo tradiciją. Tai gyva tradicija dar iki šių dienų.

Muzika taip pat yra būtina Newroz šventės dalis. Visur galima pamatyti žmones, šokančius gatvėse, ypač tradiciniu kurdišku šokio būdu: ratu ir susikibus už rankų.

Žaidimai taip pat yra labai svarbi kurdų Newroz šventės dalis. Pagrinde tai įvairūs stalo žaidimai, kortos.

Kaip jau minėjau, Newroz visų pirma yra gyvenimo ir atgimimo šventė. Pavasarinis oras leidžia mėgautis gražia diena gamtoje. Dažniausiai visi važiuoja į gamtą.
Neįmano aprašyti ir apsakyti kiek žmonių buvo gamtoje, tūkstančiai piknikauja, šoka, dainuoja. Kelias buvo pilnas automobilių. Žiūrint į tokius linksmus žmones tu negali nesišypsoti ir nesidžiaugti. Mano širdį palietė viena senukų porelė, kurią pamačiau per automobilio langą. Taip gražiai dviese sėdėjo kalnelio viršūnėje ir gurkšnojo arbatą.
Žinote manęs daug kas klausia ko aš išmokau iš kurdų? Tą rytą kai puošiausi, taip ir aš per šventes pasipuošiu kurdiškais rūbais, aš supratau, kad kurdai mokina švęsti gyvenimą. Manau žmonės tiek iškentėję karų, bado, jie tiesiog džiaugiasi kiekviena diena.