"Povo Angelo" žmonės. Kas jie tokie?

 

"Povo Angelo" žmonės. Kas jie tokie?

     Apie jazidų tautą ir jazidizmą nieko nebuvau girdėjusi iki tada, kai atvykau gyventi į Irako Kurdistaną. Buvo labai smalsu pasidomėti ir kitomis religijomis, ne tik islamu. Tuo metu į mano rankas pateko knyga "Paskutinė mergina. Mano nelaisvės ir kovos su „Islamo valstybe“ istorija". Perskaičius šią knygą sužinojau labai daug apie jazidų tautą ir nusprendžiau aplankyti Lalish kaimą, kuris laikomas švenčiausia jazidų vieta ir yra didžiojo jazidų reformatoriaus šeicho Adi šventykla. Čia apsilankiusi sužinojau labai įdomią istoriją apie jazidus ir jų religiją. Mūsų kelionė su šeima truko penkias dienas, kelias valandas skyrėme pasivaikščiojimui po Lalish. Šis regionas, kaip daugeliui žinoma, buvo ISIS grupuotės užimtas ir visai nesenai, todėl prie patikros punktų visur klausėme ar yra saugu keliauti į šį regioną. Karininkams patikinus, kad saugu, tęsėme savo kelionę. O dabar apie tai, kas gi tie "Povo angelo" žmonės?

    Jazidai yra kurdų kalba, kurmandži dialektu, kalbantys žmonės, kurių dauguma gyvena Šiaurės Irake. Dauguma jazidų Irake gyvena Šeichano arba Sinjaro regionuose.

  Jazidai yra monoteistai, tikintys vienu Dievu, kuris sukūrė pasaulį ir patikėjo juo rūpintis septynioms šventosioms būtybėms, dažnai žinomoms kaip Angelai. Tarp jų svarbiausias yra Tawuse Melek. Jazidų yra maždaug 800 000, tačiau bendruomenė nuolat migruoja, dėl jų persekiojimo. Ne viena jazidų karta išgyveno puolimus, kuriais buvo siekiama nušluoti juos nuo žemės paviršiaus žudant. Ši etninė grupė yra patyrusi genocidą daugiau nei 70 kartų. 2014 m. „Islamo valstybės“ kovotojai paskelbė „totalų džihadą“, žudydami ištisas šeimas, prievartaudami moteris ir dar blogiau. Per 700 metų buvo nužudyta beveik 23 milijonai jazidų. Jie dažniausiai yra neturtingi ir susikaustę žmonės, tačiau jie turi turtingas dvasines tradicijas, kurios, jų manymu, yra seniausios pasaulyje. Jazidai tiki, kad gėris ir blogis egzistuoja tiek žmogaus galvoje, tiek dvasioje. Jie save vadina "Povo Angelo" žmonėmis - dievybe, atėjusia į žemę labai senais laikais, kad padėtų sukurti mūsų planetą ir visas gyvybės formas joje. Galiausiai ši dievybė sukūrė jazidus. Tai buvo per apleistą Edeno sodą, kuris, pasak jazidų yra Irako  Kurdistane ir vadinamas Lalish. Manoma, kad Gobekli Tepe, neseniai aptikti archeologiniai kasinėjimai pietų Turkijoje, datuojami maždaug 12 000 metų prieš mūsų erą.

   Didžiojo potvynio metu ir po jo, įvykusio maždaug 4000 m. prieš Kristų, jazidai išsisklaidė po pasaulį. Keliavo į Afrikos ir Azijos šalis, įskaitant Indiją, Afganistaną, Armėniją ir Maroką. Grįžę apie 2000 m. prieš Kristų, jazidai vaidino svarbų vaidmenį plėtojant Vidurio Rytų Asirijos, Babilono ir žydų civilizacijas.

  Jazidistai tvirtina, kad turi seniausią religiją pasaulyje, tvirtindami, kad to tiesą atsispindi jų kalendoriaus senumas. Kalbant apie kai kurias kitas pagrindines religijas, jazidų kalendorius yra 4750 metų senesnis nei krikščioniškasis ar grigališkasis kalendorius, 990 metų senesnis už žydų, jis yra 5329 metais senesnis už musulmonų kalendorių.

   Jazidai tiki, kad gėris ir blogis egzistuoja tiek žmogaus galvoje, tiek dvasioje. Tai, ką jie pasirenka, priklauso nuo pačių žmonių. Šiame procese labai svarbus jų atsidavimas Tawuse Melek, nes būtent jam Dievas suteikė tą patį pasirinkimą tarp gėrio ir blogio ir pasirinko gėrį.

    Nors ir turėdami ryškų ryšį su kitais tikėjimais, jazidai šimtus metų nuolat buvo puolami musulmonų, kurie skleidžia mintį, kad jazidų Tawuse Melek, „Povo Angelas“, yra šėtonas. Tawuse Melek, kurio iškilimo istorija yra beveik identiška pagrindinio velnio Islame – Iblio istorijai. Kitas "Angelo Povo" vardas – Shaytan – sutampa su vardu, kuriuo Koranas vadina šėtoną. Dėl šių priežasčių musulmonai ir krikščionys dažnai tapatina "Angelą Povą" su velniu, o jazidus laiko velnio garbintojais. Musulmonai taip pat tvirtina, kad jazidai nėra „knygos žmonės“, t.y, kad jų religijos centre nėra švento apreiškimo, kaip Šventoji Biblija ar Koranas, todėl jie turi pateisinimą juos žudyti.

  Jazidai mano, kad Tawuse Melek nėra blogio šaltinis. Jie laiko jį arkangelų lyderiu, o ne puolusiu angelu. Jiems draudžiama kalbėti Shaitan vardu. Taip sukurdamas lygų partnerį Dievui. Dievas yra kūrėjas ir didžiausia jėga, ir neteisinga sakyti, kad yra blogoji jėga ir ji yra lygi Dievui.

   Jazidizmas taip pat apima senovės gamtos garbinimo elementus ir zoroastrizmo įtaką.       

  Vienas iš svarbių jazidų religijos aspektų yra jų tikėjimas reinkarnacija. Reinkarnacija iš esmės reiškia, kad siela yra neprarandama, nesunaikinama ir po mirties keičia kūną. Jie tai vadina Kiras Guhorin (drabužių keitimas). Reinkarnacija taikoma net dievams ir reiškia, kad asmeninis Dievas nėra didesnis, bet lygus kitiems.

  Jazidai mano, kad septynios šventosios būtybės yra periodiškai reinkarnuotos žmogaus pavidalu, vadinamu koasasa.

   Jazidų religija taip pat turi labai skirtingą pragaro ir dangaus sampratą, palyginti su krikščionybe ir islamu. Jie netiki, kad netikintys žmonės sudegs pragare.

   Kitas svarbus jazidų tikėjimo aspektas yra jų tikėjimas vienybe su gamta. Jie garbina saulės Dievą tris-penkis kartus per dieną. Kai jazidas meldžiasi, jie atsisuka į saulę. Saulė reiškia energijos šaltinį arba aukščiausią tiesą. Ji yra šventa ir vertinama kaip Dievo skleidimas. Saulė ir mėnulis yra jazidizmo simboliai, nes egzistuoja gilus dvasinis ryšys su gamtos pasauliu, ypač su saule. Kiti paplitę simboliai yra: cukranendrės, vaizduojančios tokio lyderio, kaip religinis lyderis Baba Sheikh, galią; kardas, vaizduojantis riterio ar Mir, kuris yra politinis lyderis, karinę nuovoką; ir šukos, vaizduojančios vyresniojo, kurio ilgą barzdą reikia šukuoti, išmintį.

  Jazidų pasaulio sukūrimo pasakojimai skiriasi nuo judaizmo, krikščionybės ir islamo. Jie tiki, kad Dievas pirmiausia sukūrė Tawuse Melek iš savo (Dievo) apšvietimo (Ronahi), o kiti šeši arkangelai buvo sukurti vėliau. Dievas liepė Tawuse Melek nebūti didesniu ir pranašesniu už kitus. Tada Dievas sukūrė kitus arkangelus ir liepė jiems iš žemės atnešti dulkių ir pastatyti Adomo kūną. Tada Dievas suteikė gyvybę Adomui iš savo paties kvėpavimo ir liepė visiems arkangelams nusilenkti Adomui. Arkangelai pakluso, išskyrus Tawuse Melek. Atsakydamas Dievui, Tawuse Melek atsakė: „Kaip aš galiu atsiduoti kitai būtybei! Aš esu tavo apšviestas, o Adomas pagamintas iš dulkių." Tada Dievas pagyrė jį ir padarė jį visų angelų lyderiu ir jo pavaduotoju Žemėje.

    Pagal jazidų religiją, pirmąjį žmogų sukūrė visi septyni didieji angelai, kurie kiekvienas suteikė jam fizinį pojūtį. Vienas davė jam ausį, nosį, burną ir tt.

   Netrukus po to, kai buvo sukurta žemė, ji pradėjo žiauriai drebėti. Tada Tawuse Melek buvo nusiųstas į žemę, kad sustabdytų planetos drebėjimą ir suteiktų jai grožio bei gausos. Kai Tawuse Melek nusileido į žemę, jis įgavo šlovingo povo formą - paukštį, pilną septynių pirminių ir antrinių spalvų. Įsikūręs vietoje, dabar vadinamoje Lalish, Tawuse Melek perdavė savo povo spalvas į žemę ir apdovanojo ją turtinga flora ir fauna.

    Teigiama, kad šventos jazidų knygos yra Kiteba Cilwe (Apreiškimo knyga) ir Mishefa Reş (Juodoji knyga). Abiejų knygų rankraščiai buvo išleisti 1911 m. ir 1913 m. - bet tai klastotė, kuriuos parašė ne jazidai. Tikrieji pagrindiniai religijos tekstai, kurie egzistuoja šiandien, yra giesmės, vadinamos qawls. Tekstai buvo perduoti žodžiu per didžiąją savo istorijos dalį, tačiau dabar jie renkami pritariant bendruomenei, paverčiant jazidizmą šventraščių religija.

  Šeicho Adi kapas Lalish mieste - tai vieta, kur žmonės patiria dvasinę paguodą ir fizinę apsaugą persekiojimų metu. Saddamo Hussieno ir musulmonų užpuolimų metu daugelis jazidų ieškojo trumpalaikio ir ilgalaikio prieglobsčio Lalish mieste.

  Lalish yra šventovė, didžiojo jazidų reformatoriaus šeicho Adi šventykla. Čia taip pat yra kapai, skirti šešiems didiesiems angelams, įsikūnijusiems į šeichą Adi.

    Įvažiavus į Lalish, pirma pamatome parduotuvių kiemą. Nors parduotuvės nebenaudojamos, ši didelė erdvė vis dar yra socialinis centras, kur per šventes susirenka minios žmonių, taip mums paaiškino prižiūrėtojas.

    Po šventyklą mus vedžiojo ir viską aprodė vienas iš šventykloje gyvenančių jaunuolių, šventyklos prižiūrėtojas. Papasakojo apie jazidų dvasinį vadovą, o man buvo gana sunku suprasti visą istoriją, bet kiek supratau, tai Mir yra laikinas jazidų vadovas. Jis atstovauja savo žmones visose nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Mir vaidmuo yra paveldimas ir kilęs iš vienos iš šeichų šeimų, žinomų kaip Col šeima. Baba Shiekh yra dvasinė jazidų galva, o Mir yra laikinasis genties vadovas, tačiau praktiškai Baba Shiekh yra pavaldus Mir tiek paprastais, tiek dvasiniais klausimais. Baba Shiekh tradiciškai dalyvauja visuose svarbiuose jazidų religiniuose susitikimuose ir ceremonijose, ypač rengiamuose Lalish mieste. Kartą per metus Baba Shiekh lankosi visuose jazidų kaimuose, kad suteiktų palaiminimus ir veda ceremonijas. Šių vizitų metu jis taip pat sprendžia kaimiečių ginčus.

  Įeinant į šventyklą, prie įėjimo durų, su mumis pasisveikino didelės juodos gyvatės vaizdas. Anot vienos legendos, ši gyvatė kadaise buvo gyva gyvatė. Yra dvi tradicijos, kurias piligrimai visada atsimena. Dėl viso slėnio šventumo batai yra draudžiami net lauke. Žmonės eina basomis nuo ten, kur pastato savo automobilius. Taip darėme ir mes, nors lauke buvo tik +2 šilumos. Kita yra durys ir slenkstis. Jos yra šventos, kurias piligrimai bučiuoja ir palaimina. Žingsnis per durų slenkstį, reikia peržengti slenkstį, draudžiama ant jo užlipti. Pirmiausia turite įeiti kaire koja, mus perspėjo šventyklos prižiūrėtojas.

    Eidami į šventiklą, taip pat  pamatėme kelis antkapius, priklausančius septynių didžiųjų angelų žemiškiesiems įsikūnijimams. Antkapius dengia skirtingų spalvų šilkai (septynios vaivorykštės spalvos), kurie yra kelis kartus įrišti. Tie piligrimai, kurie, siekdami išspręsti savo problemas, kreipiasi į Septynis Angelus, suriša mazgą (arba mazgus) į vieną iš šilkinių skudurų, tuo pačiu atimdami kitą. Nesusietas mazgas užtikrina, kad buvęs piligrimas, pririšęs mazgą, greitai suras greitą savo problemos sprendimą. Yra taip pat viena patalpa į kurią ne jazidams draudžiama įeiti, ji yra tiesiai po Šeicho Adi kapu.

    Šventovės teritorijoje galima rasti kitų šventovių, skirtų Septyniems Didiesiems Angelams ir kitoms svarbioms dievybėms.

    Prie šventovės taip pat yra svečių namai. Čia atvykę jazidai, kurie pasirenka gyventi čia, niekada nebegali išvykti iš šios vietos. Gyvena iš žmonių suaukotų pinigų.

    Be koplyčių, kurios yra iškart pastebimos tik atvykus į Lalish teritoriją, dar vienas Lalish sakralinės geografijos aspektas yra ugnis. Visoje teritorijoje yra nišos ir altoriai, kuriuose sankcionuota tvarka dega aliejinės lempos ar paprastos dagtys kiekvieną dieną, pradedant nuo saulės pasirodymo kalno viršūnėje.

    Šalia kiemo yra Kani Spi (Baltasis pavasaris), į kurį visi jazidai turi būti atvežti netrukus po gimimo.

    Lalish buvo niokojamas iki 1904 m., jazidų bendruomenė atstatė  paminklus bei šventoves.

   Visur yra raižinių ir užrašų. Šventyklos durys buvo renovuotos XX amžiuje iš gražiai raižyto pilko marmuro, gauto iš Mosulo. Pastatas buvo pastatytas ir perstatytas daugybę kartų, paprastai po to, kai jį sunaikino užkariautojai.

    Pagal jazidus, pirmoji diena, kurią Jis (Aukščiausiasis Dievas) sukūrė, buvo sekmadienis. Septyni didieji angelai buvo susieti su savaitės diena. Tą dieną jis sukūrė angelą, kurio vardas buvo Azra. Tą, kuris yra didžiausias iš visų.

·         Pirmadienį jis sukūrė angelą Darda’ilą, kuris yra Shaikh Hasan.

·         Antradienį jis sukūrė angelą Israfilį, kuris yra Shaikh Shams.

·         Trečiadienį jis sukūrė angelą Mika’ilą, kuris yra Shaikh Abu Bakr.

·         Ketvirtadienį jis sukūrė „Angel Gibra’il“, kuris yra Sagad ad-Din.

·         Penktadienį jis sukūrė Angelą Shimna’ilą, kuris yra „Nasir ad-Din“.

·         Šeštadienį jis sukūrė angelą Nura’ilą, kuris yra Yadin.

·         Ir Dievas padarė  Tawuse Melek didžiausiu iš jų.

Kaip ir dauguma Viduriniųjų Rytų religijų, jazidai tiki vienu Dievu. Jie taip pat:

·         praktikuoja krikštus kaip krikščionys,

·         tiki reinkarnacija kaip induistai,

·         nevalgo kiaulienos kaip musulmonai,

·         aukoja jaučius, kaip senovės mitraistai,

·         ugnį laiko šventa kaip zoroastriečiai,

·         meldžiasi saulėtekio, vidurdienio ir saulėlydžio metu, kaip senovės egiptiečiai,

·         šeštadienį laikyko savo poilsio diena, kaip žydai.

Įdomūs faktai:

·         Jazidų moterims draudžiama ištekėti už kitatikio ir tapti jazidu negalima, juo gimstama.

·         Durys yra šventos, o piligrimai juos bučiuoja ir palaimina.

·         Jie apkabina šventus medžius.

·         Moterys negali kirpti plaukų.

·         Balandžio mėnesio santuokos yra draudžiamos - tai yra šventas mėnuo.

·         Trečiadienis yra jų šventa diena.

·         Jie nedėvi tamsiai mėlynos spalvos, nes ji yra „per šventa“.

·         Jie taip pat atsisako valgyti salotas, okra, moliūgus ir gazeles.

 

   Kaip jau minėjau, visi jazidai turi keliauti į Lalish. Nors jį galima aplankyti bet kuriuo metu, nuo rugsėjo pabaigos iki spalio pradžios vyksta septynių dienų kasmetinė piligriminė kelionė.

    Teritorijoje yra namai, kuriuose gyvena jazidai. Lankytojams leidžiama žvilgtelėti pro namų duris, tačiau jiems negalima įeiti. Pastebėti, kad moterų etninė apranga visiškai skiriasi nuo tipiškų arabų drabužių. Kurdų moterys taip pat turi skirtingą mados stilių.

    Mums tai nebuvo piligriminė kelionė ir mes lankėmės vasario mėnesį, tiesiog norėjome aplankyti šventyklą. Kokius įspūdžius paliko man?

  Vieną kartą gyvenime verta aplankyti tokias vietas, bet man buvo tiesiog nejauku.

   Tikiuosi patiko mano pasakojimas.