Naujieji metai

   

Šie Naujieji Metai kitokie nei įprasta kurdams. Kiekvienais metais visi laukia šios šventės. Moterys jau prieš kelis mėnesius pradeda siūtis sukneles ir ruoštis. Šiais metais paskelbtas karantinas. Negalima važiuoti į svečius, rengti švenčių, todėl galėsime švęsti tik savo namuose su šeimos nariais. Papasakosiu apie Nawroz šventę, kaip ji švenčiama visada.

    Nowroz− Naujųjų Metų šventė pagal tradicinį iraniečių kalendorių, dar vadinama Persų naujaisiais metais. Nowroz reiškia nauja diena. Švenčiama ne tik iranėnų tautų, bet ir kitų regionų, kurie susiję su Senovės Persija (Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Kurdistane, Azerbaidžane, Pakistane, Indijoje, Balkanuose ir kt.).

    Nowroz yra švenčiama persų ir kurdų nuo tada, kai babiloniečiai radikaliai pakeitė laiko matavimo sistemą. Apie 539 prieš Kristų jie atrado, kad 19 metų yra lygu 235 mėn., kas privedė skaičiavimo, kad metai susideda iš 360d. Babiloniečių, kurie gyveno visai šalia Diyarbakir ( dabartnėje Irako teritorijoje), kalendoriuje mėnuo prasideda su kiekvienu nauju pilnu mėnuliu. O metai - pirmąją nissan mėnesio diena, kuri mūsų kalendoriuje yra apytikriai kovo 21.

    Nowroz sutampa su astronominiu pavasario lygiadieniu ir švenčiamas kasmet tarp kovo 20 ir 22 dienų. Ši diena žymi pavasario atėjimą, gyvybės sugrįžimą, nuo jos skaičiuojami naujieji persų metai. Nowroz šventimas kilo iš senovės persų religijos − zoroastrizmo. Valdant Achemenidams nuo Nowroz pradėti skaičiuoti metai. Vėliau Persijai perėmus islamą ši šventė išliko ir plačiai tebešvenčiama iki šių dienų. Nowroz švenčiamas ne tik zoroastriečių ar etninių iranėnų, bet ir sufijų, bahajų, izmailitų, alavitų, alevitų ir kt.

    2010 m. Nowroz kaip 3000 metų tradiciją turinčią pavasario šventę, UNESCO įtraukė į nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.

    Irako Kurdistane šie Naujieji metai švenčiami kelias dienas. Prieš šventę tradiciškai tvarkomi namai, valomos dulkės, išmetami nereikalingi daiktai, atiduodamos skolos, aplinka papuošiama gėlėmis, perkami nauji rūbai šventei. Moterys ir vyrai siūnasi naujus tradicinius kurdiškus rūbus. Naujųjų metų laukimui ruošiamas šventinis stalas. Kai kuriose šalyse yra dažomi kiaušiniai kaip ir per mūsų Velykas, bet mano šeimoje, giminėje niekas nedažo tai labiau įprasta Irane. Mes valgome ryžius, jautieną, pupelių sriūbą, vaisius, saldumynus, geriam arbatą.

    Kai kuriose šalyse ant stalo patiekiami 7 patiekalai, kurių pavadinimai prasideda raide S:

• sabzeh − lėkštėje sudygę kviečiai, rugiai, lęšiai − atgimimo simbolis,
• samanu − saldus pudingas iš kviečių gemalų − gerovės simbolis,
• senjed − džiovinti siauralapio žilakrūmio vaisiai − meilės simbolis,
• 'sīr − česnakas − sveikatos simbolis,
• sīb − obuoliai − grožio, geros savijautos simbolis,
• somaq − žagrenio uogos − saulėtekio spalvos simbolis,
• serkeh − actas − amžiaus ir kantrybės simbolis.

    Taip pat gali būti patiekiami riešutai, marginti kiaušiniai, baklava, ant stalo pastatomi hiacintai, veidrodis, monetos, žvakės, indas su auksine žuvele, Šventasis Raštas (Koranas, Avesta, Biblija, Tora, Kitab-i-Aqdas) bei poezijos rinkinys.

    Šeima susirenka prie šventinio stalo ir laukia tikslios Novrūzo pradžios. Jai atėjus, keičiamasi dovanomis. Vėliau prasideda giminių, draugų, kaimynų lankymas − pirmiausia lankomi vyriausieji šeimos nariai, po trumpų vaišių keliaujama pas kitus. Dažnai norint išvengti ilgų kelionių surengiama bendra giminės iškyla.

    2019 metais mes važiavome pas vyro gimines į kitą miestą švęsti Naujųjų Metų. Pakeliui sustojome piknikauti, valgėme dolmą. Neįmano aprašyti ir apsakyti kiek žmonių buvo gamtoje, šimtai žmonių piknikauja, šoka, dainuoja. Kelias buvo pilnas automobilių. Važiavome 5 šeimos ir apsistojome vienuose namuose dviem nakvinėm. Labai šiltas priėmimas, nuostabi šeima, puikūs žmonės. Tuo pačiu aplankėme daug gražių vietų. Kurdų svetingumas yra labai didelis. Visada jautiesi kaip namuose. Nuėjus į virtuvę gali pasiimti ką nori, eini pailsėti, atsigulti kada nori, niekas nieko nesakys.

    Nowroz papročiai skiriasi priklausomai nuo regiono, bet esminiai elementai lieka tie patys.

Kai kuriose šalyse kaip Turkija, kurdams yra draudžiama švęsti šią šventę.

    Dar yra kelios legendos apie šiuos Naujuosius metus. Dvi kurias žinau susiję su tuo pačiu karaliumi ir kalviu Kawa. Sakoma , kad kadaise buvo toks piktas karalius, kuriam iš pečių buvo išaugę gyvatės. Tom gyvatėm pamaitinti reikėjo dviejų vaikų smegenų. Bet buvo toks kalvis Kawe, kuris turėdamas paskutinę dukrą surizikavo ir nunešė karaliui avies smegenis. Kai niekas apgaulės nepastebėjo, visi žmonės nešė avies smegenis, o vaikus slėpė aukštai kalnuose. Kai jie sustiprėjo vieną dieną būtent kovo 21ąją jie nusileido nuo kalnų ir nukovė karalių. Kita versija, legenda aprašyta apie 1000m persų poeto Gerdausio sukurtame epe ”Šachmanė” ir kurdų istoriko Šarafo ad din Bitlisio veikale”Šereframė”. Legendoje minimas tironas Zahakas, kuris užima Iraną ir valdo 1000metų, o kasdien paaukojami du jauni vyrai. Kalvis Kawe su kitais sukilėliais nužudo tironą. Kalvis vadinamas kurdų protėviu. Kurdams ši legenda primena, kad jie yra kitokie, stiprūs žmonės, o ugnies uždegimas ir šokinėjimas - laisvės simbolis.

    Deginamas Naujųjų metų laužas ir dangus užsipildo juodais dūmais. Nelabai kuo skiriasi nuo mūsų joninių laužų, tik čia medžių beveik nėra, todėl deginamos padangos.

Štai tiek trumpos istorijos nors būtų galima dar daug ką aprašyti.